Obelys yra sakrali jungtis su tradicijomis, vertybėmis.
Obelų kirtimo veiksmas apysakoje įprasmina dviejų pasaulių opoziciją: senojo, kai šeimos gyvenime svarbiausia buvo duona, apsėti laukai, žemė ir šiuolaikinio pasaulio, liudijančio Kairienės šeimos ir visų kaimo žmonių tragediją kolektyvizacijos laikais. Klevo ir Kairienės figūros tęsia mitologinę tradiciją, aktualizuoja tautinės sąmonės atmintį. Kairienės mąstymas, pasaulio patyrimas susijęs su klevu, ji įteisina moters– dievybės prototipą. Gyvenimas po klevu – tai simbolinis vyksmas, siejamas su buvimu ant šaknų, po šakomis, tai žmogui skirtas laikas po amžinuoju medžiu. Klevas – centrinis Kairių sodybos taškas po klevu vaizduojamas Kairių šeimos gyvenimas, klevas intuityviu būdu susieja visus esminius siužeto įvykius. Apysakoje klevas atitinka archajinėms kultūroms būdingą sakralinio centro simboliką, kurios esminė idėja glūdi šventosios erdvės kaip Pasaulio ašies (Axis mundi) sampratoje. Remiantis mitologiniu simbolių tyrimų lauku išryškinamas klevo simbolio semantinių reikšmių branduolys ir kaip antitezė pateikiama medžio simbolika, apibūdinanti socialistinio gyvenimo būdo apraiškas. Granausko apysakoje „Gyvenimas po klevu“. LTStraipsnyje tiriama medžio simbolika R.
0 kommentar(er)
